Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Geografijos šperos

Geografijos šperos (17 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Biogeografija (2)

    Vandens įtaka augalų ir gyvūnų išplitimui. Pasaulinio vandenyno faunos gyvybinės formos. Vandenyno ekologinės zonos ir jų fauna. Pasaulinio vandenyno zoogeografinės sritys ir jų charakteristika. Vandenyno gyvūnų praktinė reikšmė. Madagaskaro sritys. Australijos sritis. Neotropinė sritis. Orografiniai veiksniai. Antropogeniniai veiksniai. Mangrovai. Atogrąžų miškai numetantys lapus. Kserofitiniai. Savanų augalija. Dykumų augalija. Stepių augalija. Drėgnieji atogrąžų miškai. Vandenynų temperatūros svyravimų įtaka pasaulinio vandenyno faunos paplitimui. Šviesos bei vandens skaidrumo įtaka pasaulinio vandenyno faunos paplitimui. Vandenyje ištirpusių dujų įtaka pasaulinio vandenyno faunai. Biogeninių elementų įtaka pasaulinio vandenyno faunos paplitimui.
    Geografija, špera(5 puslapiai)
    2006-02-11
  • Ekonominė geografija (2)

    Ekonominės geografijos kurso objektas. Eko geografijos reikšmė tarptautinės ekonomikos ir vadybos studijų sistemoje. Ekonominės geografijos mokslo raida. Globalinė pasaulio sistema. Pasaulio valstybių klasifikacija (grupės). BVP. Valstybės išsivystymo kriterijai. Nacionalinės ekonomikos konkurencingumo požymiai. Žmogaus galimybių išsivystymo indeksas. Regionų formavimosi etapai. Regionų tripologija. Lokalitetas. Pasaulio gamtinių išteklių pasiskirstymas. Pasaulio ūkio sektoriai. Šakinė pasaulio ūkio sistemos struktūra. Mokslo ir technikos pažangos etapai. Religinė pasaulio sistema. Etninė, kultūrinė pasaulio sistema. Pasaulio demografijos raidos ypatumai. Socialinė gyventojų sudėtis. Migracijos priežastys. Pasaulio urbanizacijos ypatumai. Pasaulio miestų tipai. Pasaulio tarptautinių organizacijų sistemos grupės. Europos Sąjunga (ES). Vidurio ir rytų Europos valstybių sistema. Baltijos jūros regiono valstybių sistema. Nepriklausomų valstybių Sandraugos (NVS) valstybių sistema. Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių sistema. Naujųjų pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno baseino industrinių valstybių sistema. Tropikų Afrikos valstybių sistema. NAFTA šalių sistema. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonomikos liberalizmo ypatumai. Pietų Amerikos valstybių sistema. MERCOSUR šalių sistema.
    Geografija, špera(22 puslapiai)
    2005-07-22
  • Ekonominė geografija (3)

    Gamtinių išteklių pasiskirstymas pasaulyje. Išteklių tipai. Ekologija ir žmogus. Išteklių pasiskirstymas. Išskiriamos šios gamtinių išteklių grupės. Kioto protokolas. Pasaulio tendencijos. Lietuva ir oro tarša. Didžiausi teršalai ir teršėjai. Perspektyvos kovai su tarša. Pasaulio ūkio sistema ir jos šakinės raidos ypatumai. PŪS būdingas. PŪS sektoriai. PŪS modelis. Modelio esmė. Infrastruktūros sąvoka. Perspektyvos plečiant infrastruktūras. Transporto infrastruktūrą galima skirti į dvi grupes. Kompleksinis požiūris. Logistikos paslaugos. Kitos infrastruktūros priemonės. Sektorių vaidmuo. Kitų šakų pokyčiai. Urbanistinė pasaulio sistema. Miesto ir kaimo ypatumai. Aglomeracija. Megapoliai. Miestai. Tankis. Urbanizacijos teorijoje išskiriami šeši pagrindiniai miestų planų tipai. Tipai. Faktoriai. Pagrindinės pasaulio miestų rūšys ir 14 porūšių. Tipologija. Pasaulio demografinės raidos ypatumai. Dinamika. Gyventojų surašymai. Gyventojų surašymas Lietuvoje. Aspektai. Gyventojų kiekybinę sudėtį atspindi demografinė piramidė. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Palyginimui. Etniškumas. Socialinis aspektas. Pereinamasis periodas. Perspektyvos. Gyvenimo kokybė ir migracijos priežastys. Kiti veiksniai. Migracijos priežastys. Migracijos tendencijos. Gyventojų skaičius. Voratinklinės diagramos. GIS panaudojimas. GALILEO projektas.
    Geografija, špera(12 puslapių)
    2007-02-07
  • Ekonominė geografija (4)

    Ekonominės geografijos samprata ir jos tyrimo objektas. Pasaulinis ūkis ir jo samprata. Pasaulinio ūkio pirmasis etapas ir jo ypatumai. Pasaulinio ūkio antrasis etapas ir jo ypatumai. Pasaulinio ūkio trečiasis etapas ir jo ypatumai. Tarpvalstybinės ekonominių ryšių formos. Pasaulinio ūkio plėtros teorijos. Pasaulinio ūkio plėtra ir jo tolimesnės tendencijos. Svarbiausi rodikliai, charakterizuojantys valstybių socialinį ir ekonominį išsivystimo lygį. Stiprių pasaulio valstybių išskirtiniai ūkio raidos bruožai. Silpnų pasaulio valstybių išskirtiniai ūkio raidos bruožai. Pereinamosios ekonomikos valstybių susiformavimo ūkio raidos bruožai. Tarptautinės organizacijos ir jų įtaka valstybių socialinei ir ekonominei plėtrai. Ekonominė integracija, jos svarbiausios formos. Europos ekonominės integracijos bruožai iki 1950 metų. Europos ekonominės integracijos bruožai po 1950 metų. Europos Sąjungos (ES) parama valstybėms. Euro raida. Ekonominė plėtra.
    Geografija, špera(10 puslapių)
    2007-03-27
  • Ekonominė geografija (5)

    Ekonominės geografijos samprata ir jos tyrimo objektas. Pasaulinis ūkis ir jo samprata. Pasaulio ūkio pirmasis raidos etapas ir jo ypatumai. Pasaulio ūkio antrasis raidos etapas ir jo ypatumai. Pasaulio ūkio trečiasis raidos etapas ir jo ypatumai. Tarpvalstybinės ekonominių ryšių formos. Pasaulio ūkio plėtra ir jo tolimesnės tendencijos. Svarbiausi rodikliai, charakterizuojantys valstybių socialinį ir ekonominį išsivystymo lygį. Stiprių pasaulio valstybių išskirtiniai ūkio raidos bruožai. Silpnų pasaulio valstybių išskirtiniai ūkio raidos bruožai. Tarptautinės organizacijos ir jų įtaka valstybių socialinei ir ekonominei plėtrai. Ekonominė integracija, jos svarbiausios formos (integruotos pasaulio ekonominės sistemos). Europos ekonominės integracijos raidos bruožai iki 1950 metų. Europos ekonominės integracijos raidos bruožai po 1950 metų. Pasaulio gyventojų skaičius ir jų augimo tempai. Natūralus gyventojų judėjimas ir jo rodiklių teritorinė analizė. Tarptautinė migracija, jos formos ir įtaka valstybių gyventojų skaičiaus augimui. Urbanizacija, jos svarbiausi etapai ir raidos tendencijos. Išteklių vaidmuo pasaulio ūkio plėtotei. Pasaulio naftos gavyba, teritorinis pasiskirstymas ir tarptautinė prekyba. Pasaulio akmens anglių gavyba, teritorinis pasiskirstymas ir tarptautinė prekyba. Pasaulio urano gavyba, teritorinis pasiskirstymas ir tarptautinė prekyba. Pasaulio ir valstybių ekonominė plėtra (BVP). Europos Sąjunga (ES) parama valstybėms. Euro raida. GIS (Geografinės Informacinės Sistemos)
    Geografija, špera(10 puslapių)
    2009-01-19
  • Ekonominė politinė geografija

    Ekonominės ir politinės geografijos objektas ir jos vieta. Visuomeninės geografijos mokslo istorija. Determinizmas. Posibilizmas. Agrarinio ūkio atsiradimas. Didžiosios upių civilizacijos. Viduržemio jūros civilizacija. Teritorijos supratimas ekonominėje geografijoje. Valstybių teritorinio dalinimo formos. Demografinių procesų santvarka. Demografinio perėjimo teorija. Gyventojų reprodukcijos tipai. Ekonominės geografijos padėties supratimas. BVP ir jos apskaitos variantai. Valstybės turtas. Valstybių tipologija. Rodikliai apibūdinantys išsivystymo lygį. Ekonomiškai išvystytų valstybių tipologija. Besivystančių valstybių teritorinės ūkio struktūros formavimasis. Besivystančių valstybių tipologija. Pereinamosios ekonomikos šalys ir jų tipologija. Regioninė politika vakaruose. Pasaulinis ūkis, jo geografinis pasiskirstymas. Lokalinis, regioninis ir globalinis modeliai. Tarptautinių ekonominių santykių geografija. Tarptautinė prekyba XX amžiaus pabaigoje. Naujausios tarptautinės prekybos plėtros tendencijos. Tarptautiniai finansiniai santykiai. Gamtinių išteklių klasifikacija. Pasauliniai energijos gamintojai ir naudotojai. Apdirbamosios pramonės teritorinį išdėstymą lemiantys veiksniai. Vėberio pramonės išsidėstymo teorija. Transporto rūšių charakteristikos. Svarbiausi Lietuvos ūkio plėtros rodikliai po nepriklausomybės. Ūkinės reformos.
    Geografija, špera(7 puslapiai)
    2007-09-05
  • Geografija (8)

    Geografinė sfera. Jos samprata. Sferos ribos ir ją apibūdinantys terminai. Žemės atmosfera. Hidrosfera. Hidrosfera. Litosfera. Biosfera. Biosfera. Apibrėžimas ir supratimas. Biosferos organizacija. Ziūso, Vernadskio ir kt. Mokslininkų darbai skirti biosferos mokslų tobulinimui. Biomasė, jos apibūdinimas. Biologinis produktyvumas. Biologinė medžiagų apytaka. Gyvybės vaidmuo atmosferoje. Gyvybės vaidmuo hidrosferoje. Gyvybės vaidmuo litosferoje. Elementarūs dirvožemio arealai. Gyvybės įvairovė. Organizmų prisitaikymas. Ekosistemų struktūra. Vandenyno ekosistema. Vandenyno dugno ekosistema. Atviro vandenyno ekosistema. Sausumos ekosistemos ir landšaftai. Žmogaus evoliucija. Žmonių visuomenės poveikis geografinei aplinkai. Aplinkos užterštumo pasekmės. Lietuvos gamtinių sferų užterštumas. Gamtinės aplinkos monitoringas. Svarbiausi bendrieji geografiniai dėsningumai. Ritminiai reiškiniai geografinėje sferoje (periodai, ciklai). Geografinis zoniškumas. Geografinio zoniškumo periodinis dėsnis. Jo svarba išskiriant geografines juostas ir zonas. Vandenynų juostos ir zonos. Jų paplitimas. Azoniniai reiškiniai geografinėje sferoje. Aukštikalnių juostos ir jų savitumai. Kontinentų drėgnųjų ir sausųjų sektorių aukštutinės juostos. Poliarinė žemės asimetrija. Žemės figūros, žemynų ir vandenynų masių asimetrija. Geografinės sferos elementų asimetrija. Fizinis geografinis rajonavimas. Taksonominiai vienetai ir jų klasifikacija. Kraštovaizdžio samprata. Apibrėžimas ir jo turinys. Kraštovaizdžio geosisteminės organizacijos etapai. Intrazoniniai Lietuvos landšaftai. Kraštovaizdžio antropogenizacija. Pagrindiniai kraštotvarkos tipai (principai). Gamtinio karkaso teorijos klausimai (ekologinio kompensavimo schema). Lietuvos ekologinio tinklo koncepcija. Gamtinių landšaftų kaita dėl žmonių ūkinės veiklos. Gamtinių landšaftų antropogeninės modifikacijos. Žemėvaizdžio išskyrimo principai. Kraštotvarkos problema Lietuvoje. Lietuvos saugomų teritorijų sistema.
    Geografija, špera(27 puslapiai)
    2007-11-09
  • Geografijos mokymas (2)

    Informacinė visuomenė ir geografija. Kompiuterių naudojimas mokyme. Geografijos mokymo kompiuterizavimas mokyklose. Galimos darbo prie kompiuterio pasekmės. Multimedija informacinės technologijos. Mokomųjų programų skirstymas. GIS laboratorijoje sukurtos programos. Globalinė pozicionavimo sistema (GPS). Nuotolinio mokymo samprata. NM paplitimas ir populiarumas pasaulyje. NM Lietuvoje. NM tyrimai. NM naudojamos mokymo priemonės ir mokomosios medžiagos pateikimas. Mokomosios medžiagos rengimas. Bendravimas ir bendradarbiavimas NM. Nuotolinis geografijos mokymasis. Interneto sąvoka, istorija ir dabartis. Interneto galimybės. Internetas mokymui. Interneto panaudojimas mokant geografijos. Informacijos apie geografiją paieška internete. GIS-šiuolaikinė informacijos valdymo sistema. GIS raidos studijos. GIS geografiniai duomenys ir jų pateikimo modeliai. GIS programų edukologinis skirstymas. GIS naudojimo geografijos ugdymui patirtis ir problematika.
    Geografija, špera(10 puslapių)
    2008-01-16
  • Kartografija

    Kartografijos apibrėžimas. Jos turinys ir struktūra. Ryšys su kitais mokslais. Smulkiamasteliniai žemėlapiai ir jų savybės. Pagrindinis ir dalinis žemėlapio masteliai, jų esmė. Deformacijos žemėlapyje, jų paskaičiavimas ir įvertinimas. Deformacijų elipsė. Pagrindinės geografinio žemėlapio savybės. Žemės paviršiaus vaizdų perkėlimas į plokštumą: etapai ir būdai. Geografiniai žemėlapiai kaip erdviniai modeliai. Pagrindinės savybės. Bendrojo geografinio žemėlapio elementai, jų apibūdinimas. Matematinis geografinio žemėlapių pagrindas. Kartografinių projekcijų esmė. Kartografinio vaizdo iškraipymai projekcijoje. Deformacijų pasiskirstymas perkeliant vaizdą į skirtingus geometrinius paviršius. Kartografinių projekcijų klasifikacija. Azimutinės projekcijos. Jų sudarymo principai ir bendrosios savybės. Ortografinės azimutinės projekcijos palyginimas su ortografine cilindrine projekcija. Cilindrinės projekcijos. Jų bendrosios savybės ir cilindrinių projekcijų panaudojimas. Pseudocilindrinės projekcijos, jų sudarymas ir apibūdinimas. Kūginės projekcijos. Jų bendrosios savybės ir panaudojimas. Pseudokūginės projekcijos, jų tinklelių apibūdinimas. Polikūginės ir daugiasienės projekcijos. Jų sudarymo principai ir panaudojimas. Sąlyginės projekcijos ir jų apibūdinimas. Kartografinių projekcijų pasirinkimo principai, sudarant žemėlapius. Projekcijų apibūdinimas šiuo požiūriu. Kai kurios plačiau vartojamos projekcijos, kartografuojant Žemės rutulį, pusrutulius, žemynus, vandenynus, atskirus regionus. Kartografiniai ženklai ir kartografinio vaizdo perteikimo būdai. Ženklų panaudojimo metodai. Kartografavimo metodai ir jų esmė. Izolinijų metodas. Kokybinio fono, lokalizuotų diagramų ir taškų kartografavimo metodai. Arealų, judėjimo ženklų, kartogramų ir kartodiagramų kartografiniai metodai. Įvairių reljefo vaizdavimo būdų žemėlapyje apžvalga. Blokdiagramos reljefo modeliai. Užrašai žemėlapiuose. Jų paskirtis ir klasifikacija. Kartografijos generalizacija, jos esmė. Ženklų įtaka generalizacijai. Lokalizuotų punktuose, linijose ir plotuose reiškinių generalizacija. Taškų metodu sudarytų žemėlapių, judėjimo rodyklių ir ryšių generalizacija. Geografinių žemėlapių rūšys ir tipai. Jų klasifikacija. Teminiai žemėlapiai. Specialus jų turinys. Kartografavimo metodai. Geografiniai atlasai, jų klasifikacija. Pagrindinių pasaulio žemėlapių ir atlasų apžvalga. Geografinių žemėlapių projektavimas ir sudarymas. Žemėlapio paruošimas spausdinimui. Žemėlapio paruošimo programa. Geografinių atlasų sudarymas ir išleidimas. Atlasų paruošimo programos. 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema, jos ryšys su 1942 m. sistema. Naujausi Lietuvos kartografavimo darbai ir žemėlapiai. Šiuolaikinės automatizuotos kartografavimo sistemos. Skaitmeniniai žemėlapiai. Lietuvos teritorijos skaitmeniniai žemėlapiai. Mokykliniai žemėlapiai. Jų rūšys, turinio, matematinio pagrindo ir komponavimo ypatumai, specialūs mokyklų žemėlapiai. Mokykliniai geografijos atlasai, gaubliai ir kitos priemonės, būtinos geografijos dėstymui mokyklose. Pasaulinės kartografijos raidos apžvalga. Lietuvos kartografijos raida. Kartografija ir geoinformatika. Geoinformacinis kartografavimas. Kartografija ir telekomunikacija. Šiuolaikinis žemės vaizdavimas. Geoikonika ir geoikonometrija.
    Geografija, špera(8 puslapiai)
    2006-06-13
  • Kartografija (3)

    Mappae mundi. Portulanai. G. Merkatorius. A. Ortelijus. K. Henenbergeris. Arabų kartografijos vystymasis. Denotatas ir ką tai nurodo. Kartografinių ženklų standartizacija. Kartologija. Kartografijos teorija. Žemėlapio komponavimas ir kompozicija. Kartografinė semiotika. Teminiai žemėlapiai ir kartoschemos, į kokias homoteniškas grupes jungiasi. Užrašų šriftai žemėlapiuose ir jų vaidmuo kartografijoje. Atlasai.
    Geografija, špera(13 puslapių)
    2006-12-20
  • Kartografija (4)

    Bendros žinios apie kartografiją. Matematiniai kartografijos pagrindai. Kartografiniai ženklai. Kartografinių duomenų bazė ir geografinės informacijos sistemos. Žemėlapiai ir planai. Skaitmeniniai žemėlapiai. Skaitmeninių žemėlapių sandara. Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai. Skaitmeninė duomenų bazė LTDBK50000.
    Geografija, špera(33 puslapiai)
    2008-03-27
  • Kraštotvarka (3)

    Kraštotvarka. Kraštotvarkos tikslai. Planavimo sistemos. Strategija. Tikslinė kraštotvarkos struktūra. Kraštotvarkos vadyba. Organizavimas. Kraštotvarkos valdymas. Juridiniai dokumentai, reglamentuojantys kraštotvarką. Kraštotvarkos paradigma. Kraštotvarkos kriterijų raida. Kraštotvarkos įvadas. Subalansuoto vystymo ideologijos esmė. Šalies raidos tikslai ir scenarijai. Šalies raidos bendrosios vizijos formavimas. Kraštovaizdis. Lietuvos kraštovaizdžio formavimosi istorija. Miškų vaidmuo gamtinio karkaso formavimuisi. Planavimo apžvalga. Rekreacinio kraštovaizdžio planavimas. Saugomų teritorijų planavimas. Žemėtvarka. Miestotvarka. Ateities miestų vizijos. Vandentvarka. Regioninė politika. Šalių, Europos, pasaulio vystymosi scenarijai. Kraštovaizdžio architektūra. Įvadas. Subalansuoto vystymo ideologijos esmė. Šalies raidos tikslai ir scenarijai. Šalies raidos bendrosios vizijos formavimas. Aplinkosaugos samprata ir strategija. Lietuvos kompleksinė gamtosaugos schema. Lietuvos regionų kompleksiniai gamtosaugos projektai. Padėties analizės etapai. Strategijos formavimo etapai Aplinkos kokybės apsaugoje. Siūlymai vandenų apsaugai. Siūlymai oro apsaugai. Siūlymai dirvožemio kokybės apsaugai. Siūlymai atliekų tvarkymui. Siūlymai apsaugai nuo fizinės taršos. Gamtos išteklių ir kraštovaizdžio apsaugoje siūlymai žemėnaudos struktūros formavimui. Siūlymai biotos išteklių apsaugai. Siūlymai rekreacinės aplinkos apsaugai. Siūlymai litosferos apsaugai. Siūlymai vandens išteklių apsaugai. Organizacinės struktūros tobulinimas. Aplinkosauginio teritorinio planavimo sistemos kūrimas. Ekonominės priemonės. Aplinkos monitoringas ir moksliniai tyrimai. Duomenų ir informacijos valdymas. Visuomenės informavimas ir švietimas.
    Geografija, špera(13 puslapių)
    2006-03-20
  • Kraštotvarka (4)

    Kraštotvarkos organizavimas Lietuvoje. Kraštotvarkos sprendimų technologija. Projektavimo stilius. Projektų realizavimo problema. Bendroji kraštotvarkos projekto sudėtis. Grafinė ir tekstinė projekto dalys. Tipinė grafinės dalies sudėtis. Taikomųjų teritorijos tyrimų poreikis. Reikalavimai projekto pagrindimui. Mokslo ir planavimo santykių tendencijos. Senovės kraštotvarka. Viduramžių kraštotvarka. Ankstyvųjų naujųjų amžių kraštotvarka. Šiuolaikinio amžiaus kraštotvarka. Senoji Lietuvos kraštotvarka. Tarpukario Lietuvos kraštotvarka. Sovietmečio Lietuvos kraštotvarka. Dabartinės Lietuvos kraštotvarka. Kraštotvarkos ateities problemos. Planavimo tipai ir lygmenys. Kraštotvarkos vadyba. Vėlyvųjų naujųjų amžių kraštotvarka. Ideologinė (paradigmos) problema. Subalansuoto vystymo samprata. Kraštotvarkos metodologiniai principai.
    Geografija, špera(6 puslapiai)
    2006-04-25
  • Lietuvos geografija

    Lietuvos vardo kilmė, teritorija, dydis, sienų kaita. Lietuvos geopolitinė padėtis ir jos kaita. Lietuvos teritorinis, administracinis suskirstymas, jo kaita, ir ateitis po 2 Pasaulinio karo ir tarpukario Lietuvoje. Lietuvos gelmių sandaros bruožai. Naudingosios iškasenos rodančios perspektyvas. Lietuvos reljefas jo kilmė, raida. Lietuvos klimato ypatybės, lemiami reiškiniai svarbiausi elementų pasiskirstymai. Atmosferos tarša ir įtaka atmosferai. Baltijos jūra ir Kuršių marios. Požeminiai vandenys, paplitimas, panaudojimas, apsauga. Lietuvos upės ir Nemuno geografinis apibūdinimas. Bendra vidaus vandenų apsauga. Dirvožemis, paplitimas, erozija, apsauga. Lietuvos augalija. Didžiausi miškai, girios. Miškingumas jo tendencijos. Saugomos teritorijos. Savo vietovės saugomos teritorijos. Lietuvos gamtos ištekliai, ekonomija. Gyventojų tautinė sudėtis. Tautinių mažumų geografija. Lietuviai užsienyje. Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita. Natūralusis ir migracinis prieaugis. Demografinė politika. Vilnius sostinė. Geografinis apibūdinimas. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apibūdinimai. Lietuvos ūkio struktūra, raida, plėtros kryptys. Svarbiausi rodikliai, apibūdinantys ekonominį lygį. Perspektyvios ūkio šakos. Kuro ir energijos pramonė. Mašinų ir metalo apdorojimo pramonė. Kasybos pramonės geografija. Chemijos pramonė. Maisto pramonė. Lengvoji pramonė. Miško pramonė. Statybinių medžiagų pramonė. Paslaugų sfera,struktūra ir vieta Lietuvos ūkyje. Transporto geografija. Ryšių ir informatikos plėtra Lietuvoje. Žemės ūkis. Ryšiai su užsieniu.
    Geografija, špera(14 puslapių)
    2006-06-19
  • Pasaulio ūkio šakų geografija

    Senosios pramonės šakos. Naujos pramonės šakos. Naujausios pramonės šakos. Naujausios industrinės (pramonės) šalys. Gavybos pramonės geografija. Perdirbimo arba apdirbamoji pramonė, jos paplitimas. Energijos gamyba ir suvartojimas. Pasaulio energetinis balansas. Elektroenergetikos ūkis. Atominė energetika. Alternatyvūs energijos gavimo būdai. Naftos resursai ir gavyba. Naftos panaudojimas. Gamtinių dujų atsargos ir gavyba. Dujų prekyba ir panaudojimas. Anglies gavyba ir produkcija. Juodosios metalurgijos žaliavos, jų gavyba. Plieno ir ketaus pramonė. Spalvotosios metalurgijos žaliavos, jų gavyba. Aliuminio gamyba. Vario lydymas. Aukso gavyba ir sąnaudos. Mašinų ir metalo dirbinių pramonės struktūra. Automobilių gamybos geografija. Automobilių prekyba. Lengvųjų automobilių gamyba. Aviacijos, raketų ir kosmoso pramonė (ARKP). Informacinių sistemų pramonė (ISP). Buitinių prietaisų pramonė. Chemijos pramonės struktūra. Chemijos pramonės žaliavos. Mineralinių trąšų gamyba. Naftos pramonė. Plastmasių gamyba. Farmacijos pramonė. Statybinių medžiagų pramonė. Popieriaus ir celiuliozės pramonė. Tekstilės ir siuvimo pramonė. Avalynė. Juvelyrikos pramonė. Maisto pramonės struktūra. Maisto pramonės žaliavos.
    Geografija, špera(19 puslapių)
    2005-05-14
  • Rekreacinė geografija

    Rekreacinės geografijos samprata. Rekreacinė geografija. Rekreacinės geografijos objektas. Rekreacinės geografijos objektas dalijamas. Keliautojų tipai. Kelionės motyvacija. Svarbiausios šių kelionės rūšių savybės pateikiamos lentelėje. Rekreaciniai srautai, jų struktūra ir dinamika. Turistų srautai. Turizmo regionai. Lietuvos turistų pamėgti turizmo regionai. Pagrindinė turistinė informacija apie šalį.
    Geografija, špera(10 puslapių)
    2007-11-08
  • Topografija

    Apibrėžti horizontaliąją, vertikaliąją, topografinę nuotraukas. Kaip skirstomos nuotraukos pagal vartojamus prietaisus? Apibrėžti aerofotografinę, kosminę, fototeodolitinę nuotraukas. Kokių tipų gali būti topografinei nuotraukai vartojami tacheometrai, kokios jų matavimų galimybės? Kuo pasižymi menzulinė nuotrauka? Kam reikalingas horizontaliosios nuotraukos darbo pagrindas, ir koks turi būti pagrindo taškų tankumas? Kokiais metodais gali būti sudaromas horizontaliosios nuotraukos darbo pagrindas ir kaip įtvirtinami vietovėje jo taškai? Kokių tipų teodolitiniai ėjimai taikomi sudarant horizontaliosios nuotraukos darbo? Apibrėžti horizontaliosios nuotraukos darbo sudarančių teodolitinių ėjimų tikslumą bei leistinuosius ilgius? Apibūdinti teodolitinių ėjimų linijų ir kampų matavimo metodiką bei leistinąsias. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos darbo pagrindo sudarymo tiesioginėmis. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos darbo pagrindo sudarymo atvirkštinėmis kampinėmis sankirtomis reikalavimus ir leistinumus? Aprašyti teodolitiniais ėjimais sudaryto horizontaliosios nuotraukos pagrindo sutankinimą sąvariniais taškais. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant sąvarų būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Sąvarinės linijos nustatymo būdai. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant apėjimų būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant statmenų būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti statmenų ilgių nustatymo būdus ir leistinumus. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant polinį būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti polinių atstumų leistinumus. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant tiesioginių kampinių sankirtų būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti sankirtos bei atstumų pagrindinius leistinumus. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos atlikimo lauko darbus: atstumų, jų polinkio kampų matavimą, abriso braižymą, pastatų apmatavimą. Apibūdinti topografinius planus ir žemėlapius. Kaip skirstomi topografiniai žemėlapiai pagal mastelius? Topografinių planų masteliai.
    Geografija, špera(5 puslapiai)
    2006-03-28