Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Pakruojis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pakruojis

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Pakruojo krašto žemėlapis ir herbas. Tarmė. Miesto istorija. Mitologija. Žymiausios vietos. Pakruojo dvaras. Pakruojo žydų sinagoga. Linkuvos bažnyčia ir senasis karmelitų vienuolynas. Architektūros analizė. Reikšmingiausios datos. Reikšmingiausios šventės. Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. HAV (varnų, humoro ir alaus) valstybė. Rajono įžymybės. Šešplaukis Tyruolis Alfonsas. Paukštelis Juozas. Ptašinskas. Vilija Blinkevičiūtė. Rajono valdymas. Užimtumas. Meno kolektyvai. Sportas. Muziejai ir ekspozicijos. Švietimas. Sveikata. Socialinės įstaigos Pakruojo rajone. Populiacija.

Ištrauka

Pakruojo kraštas išsiskiria ypač ryškia tarme, kuri yra išlaikiusi daug specifinių tarmės bruožų. Pakruojo krašto tarmė priskiriama panavėžiškių tarmėms, o ši suskyla į dvi patarmes: pietų ir šiaurės panevėžiškių. Pakruojiui būdinga priebalsį l prieš e, ę, ei, ė kietinti (ladas, saulą, laisti, pela) trumpuosius kirčiuotus u, i ilginti (bu.vo, vi.sas). Visi panevėžiškiai, tarp jų ir Pakruojis, galūnėse trumpuosius balsius dar labiau trumpina arba taria taip, kad jo visai negirdėti. Pakruojo patarmėje dėl kirčio atitraukimo ir ypatingo galūnių trumpinimo trumpas galūnės balsis beveik visai išnyko – virto murmamuoju neaiškios kokybės garsu (ał’s, rat’s, kaťś, vi.s’s, ain’), kurio tariant visai negirdėti. Čia sunkiai ištariama priebalsių samplaiką, todėl tarp jų įterpia garsą ( arkəľś, sapən’s, mandagesən’ś). Tai visiškai būdinga Pakruojo krašto žmonių kalbėsenai.
3. Miesto istorija

Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Pakruojis buvo valsčiaus centras, 1950 m. tapo rajono centru, suteiktos miesto teisės. Ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (prie Linkuvos) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. Prieš II pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 metais – jau 4500 gyventojų.
4. Mitologija
Br. Kviklys enciklopediniame leidinyje "Mūsų Lietuva" pateikia ir tokią legendą: "Švedų antplūdžio metu čia vykę smarkūs lietuvių – švedų mūšiai, abiejose pusėse pralieta daug kraujo net upės vanduo nusidažęs raudonai". Štai nuo to įvykio ir kilęs Kruojos upės pavadinimas nuo kurios ir Pakruojis įgavo savo vardą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-04-26
DalykasGeografijos referatas
KategorijaGeografija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis851.83 KB
Autoriusegle
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
FakultetasSveikatos priežiūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pakruojis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Šiaulių valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą