Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Geografijos mokslo raida Europoje viduramžiais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Geografijos mokslo raida Europoje viduramžiais

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Ankstyvojo Europos feodalizmo geografijos lygis (V–XI amžiuje). Krikščioniškoji Europa ir jos geografija V–VIII amžiuose. Bizantijos keliautojai ir geografinės žinios. Geografijos žinių šaltiniai IX–XI amžių Europoje. Rašytiniai kūriniai apie Baltijos pajūrio kraštus. Žemės ir Visatos suvokimas, kartografija. Europa laikotarpio pradžioje ir jos geografinis akiratis. Naujos geografinės žinios apie kraštus. XIII–XIV amžiaus kartografija ir žymesni jo paminklai. "Mappae mundi" XIII–XIV amžiuje. Kompasas. XV amžiaus Europos žemėlapiai. Išvada.

Ištrauka

Graikai pažinojo pasaulį nuo Atlanto iki Indo, nuo Rusijos stepių iki Etiopijos. Romėnai išplėtė pažinimo ribas dar daugiau. Sužlugus Romos imperijai, V a., geografiniai horizontai susitraukė, nes dauguma krikščioniškosios Europos gyventojų pažinojo (daugiau ir nesistengė) tik savo artimiausią aplinką, savo šalis. Tolimi kraštai buvo apgyvendinti fantastiškų būtybių. Tik vienuolynuose dar ruseno šiokia tokia intelektualesnio gyvenimo ugnelė.
Dauguma žmonių mano, kad viduramžių europiečiai turėjo mažai žinių apie pasaulį. Dauguma europiečių savo pasakojimus apie svetimas šalis paversdavo išgalvotais dalykais.
Taigi mano referato tikslas išsiaiškinti kaip geografijos mokslas ir jos pažinimas vystėsi Europoje viduramžiais.
Uždaviniai:
Išsiaiškinti Europos feodalizmo geografijos lygį V – XI a.
Apibūdinti Geografijos žinių šaltinius IX – XI amžių Europoje
Aprašyti XIII – XIV a. kartografija ir žymesnius jo paminklus.

Antikinio pasaulio klestėjimo amžiais, iki pat mūsų eros pradžios Vidurio Europos gentys mokslo vystyme buvo pasyvios. Jos beveik neturėjo įtakos antikinio pasaulio kultūrai, aplink Viduržemio jūrą gyvenusioms visuomenėms. tačiau nuo IV a. šiaurės "barbarų" (taip vadintos visos negraikiškos ir neromėniškos gentys) vaidmuo Europoje keičiasi. Daug reikšmės, gal kiek vienašališkai, skiriama hunams – mongoloidinio kamieno Azijos klajokliams, kurie pirmaisiais mūsų eros amžiais pasiekė Europą.
To laiko žinios apie hunus, rašytojus jų napažinusių europiečių, negalėjo būti objektyvios. Daug pramanytų dalykų: kad jie neapsakomai žiaurūs, trumpakojai, suaugę su arkliais... Hunai vaizduojami kaip tamsi laukinė jėga, griaunanti ir minanti po kojomis tobulą Europos pasaulį.
Hunų išjudintos , o, be to, ir patogesnių, našesnių ūkininkavimui pietinių sričių viliojamos, įšiauresnių Europos kraštų klajoklių gentys pradėjo didįjį kraustymąsi.
"Didysis tautų kraustymąsis" gerokai pakeitė Europos gyventojų geografijos žemėlapį: IV a. iš rytų atplūdę hunai pajungė ostgotus, gyvenusius tarp Dono ir Dniepro, o V a. pradžioje įsikūrė Panonijoje. Panonijos hunai, Antilos vadovaujami, puolė Romos imperiją iš šiaurryčių. Nors hunų galia krito ir jie vėliau "ištirpo" Europos etninėje aplinkoje, bet jie labai suaktyvino kitas gentis: vandalų, gotų, anglosaksų. Pastarieji kraustėsi vakarų, pietvakarių kryptimi. Visa tai sudarė didelį pavojų jau silpnai Romos imperijai. Be to, vietiniai gyventojai dažnai abejodavo, ar verta ginti imperiją, nes stambių Romos žemvaldžių jungą kentusių valstiečių gyvenimas mažai kuo skyrėsi nuo vergų. Dabar jie matė, kad, nykstant nugalėtiems žemvaldžiams, dingsta skolos, sunki prievarta. Tuo būdu germanai, kurie, nors ir buvo iš dalies romėnų įtakos paveikti, dabar sudarė neišvengiamą grėsmę suskaldyti netvirtą Romos imperiją. Taigi, vergovinė Romos valstybė, kaip minėta, silpnėjo tiek nuo klajoklių genčių antpuolių iš išorės, tiek nuo vidinių prieštaravimų. 395 metais Romos imperija skilo į dvi dalis – Vakarinę ir Rytinę. Vakarinėje imperijos dalyje greitai pradedama užmiršti graikų kalba ir literatūra, antikos mokslo tradicija. 410 metais gotai užima Romos miestą, o 476 metais Vakarinė Romos imperija nustoja gyvavusi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-09-28
DalykasGeografijos referatas
KategorijaGeografija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis27.94 KB
AutoriusErika
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2011 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasLek. Rolandas Norvaišas
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Geografijos mokslo raida Europoje viduramziais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Lek. Rolandas Norvaišas
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą