Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Teminių žemėlapių tekstinės apkrovos analizė ir vertinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teminių žemėlapių tekstinės apkrovos analizė ir vertinimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374757677
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas - sukurti metodiką, leidžiančią optimaliai įvertinti tekstinės apkrovos laipsnį teminiuose žemėlapiuose, o atliktų tyrimų pagrindu sukurti automatizuotą tekstinės apkrovos vertinimo sistemą su kuria būtų galima apskaičiuoti jau esamų arba naujai sukurtų žemėlapių tekstinę apkrovą. Literatūros apžvalga. Šriftų atsiradimo istorija ir raida. Šriftų vystymosi raida žemėlapiuose. Užrašų naudojamų teminėje kartografijoje specifika. Užrašai ir jų komponavimo principai. Žemėlapių tekstinės apkrovos užrašais vertinimo metodika. Vidutinės tekstinės apkrovos skaitinis (kiekybinis) vertinimas. Tekstinės apkrovos įvertinimas, vertinant tekstu užimamą plotą. Atlikto tyrimo rezultatai. Praktinis sukurtos metodikos įvertinimas. Išvados. Priedai (3).

Ištrauka

Žemėlapis žmogui visada buvo svarbi priemonė jo praktinėje veikloje. Senų senovėje visiškai primityvūs kartografiniai piešiniai tenkino dar labai menkus pirmykštės visuomenės žmogaus poreikius, tačiau šiais laikais sunku rasti tokią sferą, kurioje nebūtų naudojami žemėlapiai (1 priedas). Be žemėlapių negali apseiti projektuotojai ir mokslininkai, jūrininkai ir pilotai, studentai ir moksleiviai, žemdirbiai, turistai ir daugelis kitų žemėlapių vartotojų.
Anų laikų žemėlapiai dabar nebeturi praktinės vertės, tačiau mokslo ir kultūros istorijai jie labai reikšmingi. Įvairių sričių specialistai kartografiniuose kūriniuose gali rasti įdomių, dar niekur neskelbtų žinių apie teritorijos geografinį ištirtumą ir geografinių žinių lygį, apie gyvenviečių bei gyventojų pasiskirstymą ir gyvenviečių funkcijas, žemėlapių tikslumą, jų sudarymo principus, apie rašto ženklų grafines formas, šriftų rūšis ir raidą, kartografinių sutartinių ženklų, spalvų ir įrašų žemėlapiuose harmoniją, atlasų ir žemėlapių raidą, jų leidybą ir leidybos įstaigas, leidinių platinimo tvarką (Šimoliūnienė, 2004).
Gebėjimas rašyti tai viena iš žmogaus raiškos formų. Kiekvieną dieną rašydami net nepastebime, kad tai atliekame be didelių pastangų. Daugelis net nesusimąstome, kaip atrodo mūsų rašysena, ar lengva ją skaityti. Parašas, rašysena yra savotiška diagrama, grafinė kiekvieno žmogaus formulė "širdies geometrija" (Ryvesas, 1987). Visuomet raštas buvo laikomas kaip tam tikra asmenybės išraiška.
Su šriftu yra siejama literatūra, menas, mokslas bei kasdienis žmogaus gyvenimas. Žmogus ne tik priima gautą informaciją, bet ir įvertina vaizdą, kuriuo visa tai perteikiama.
Šriftas atspindi laikmetį, kultūrą, stilių – tai epochos veidas, kuriame atsispindi viskas, kas vyksta tuo metu aplinkui. Pirmieji rašto pavyzdžiai būtent ir atspindi pirmykštę epochą. Žmogus jau nebegali įsivaizduoti šiuolaikinės kultūros be šrifto, ir kuo platesni ir įvairesni tampa šrifto naudojimo būdai, tuo daugiau dėmesio mes turime skirti jo kokybei.
Kaligrafija, skatindama individualią raišką, tampa atsvara populiariausioms universalioms kompiuterinėms šrifto formoms. Ši mokslo šaka yra sukaupusi ilgametę patirtį, todėl dabar gali ieškoti naujų raiškos būdų (Saladžinskas, 1998). Svarbiausia, kad ji lavina neverbalinę formų kalbą, kiekvieną asmenybę skatina plėsti vizualinę raišką, drąsina pasitikėjimą. Visa tai yra ypač svarbu kuriant naujus kompiuterinius šriftus, atitinkančius laikmetį, nesibaiminant naujovių bet išlaikant tradicijas.
Pastaraisiais metais vis labiau plintančios techninės priemonės išstumia ranka rašytus užrašus žemėlapiuose. Vis dėlto ranka rašyti tekstai yra šiltesni, mielesni, individualesni. Skaitant dėmesys sutelkiamas į teksto prasmę, o šriftas lieka nepastebėtas, nors dažniausiai nuo jo priklauso emocinis informacinis suvokimas. Todėl svarbiausia yra tinkamai parinkti šriftą. Teisingai parinktas šriftas padeda geriau suvokti teksto turinį. Visos kurio nors šrifto raidės turi tam tikrų panašumų. Tai proporcijos, tonai, faktūros, kontrastai. Tačiau šrifto dizainas pasižymi ir specifiniais bruožais.
Dėl sparčios mokslo ir technikos pažangos pastaraisiais dešimtmečiais pradėti plačiau naudoti žemėlapiai, ir kitokios vaizdinės priemonės, suteikiančias įvairios ir naudingos informacijos. Be jų šiuo metu neapsieina jokia mokslo, technikos ar kultūros sritis. Galima teigti, kad tinkamai pateiktas žemėlapis yra puiki informacijos pateikimo priemonė. Tačiau gauti tinkamą rezultatą nėra taip paprasta. Gana daug, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje yra nagrinėjama žemėlapio raida, dizainas ir kitos temos, o raštas lieka pamirštas. Juk pasak spaustuvininkų tai svarbiausia (70%) žemėlapio sudarymo ir redagavimo dalis. Tad ir tekstinė kartografinio kūrinio apkrova šriftais yra pakankamai aktuali problema, kuri buvo analizuota gana seniai. Nors raštas pradėjo vystytis kartu su žmonija, tačiau daugiausia tyrinėjami buvo patys šriftai (forma, kūrimo būdai), bet ne jų visuma, t.y. apkrova ir jos įtaka suvokimui. Juk ne visiškai tikslu naudotis praeitame šimtmetyje atliktais tyrimais, kadangi naudota kita abėcėlė, todėl skiriasi ir gramatiniai reikalavimai.
Šiuo metu yra leidžiama daug ir įvairios teminės kartografijos produkcijos. Nors jos paklausa didelė, tačiau informacijos perdavimo kokybė ne visada yra puiki. Sudarant žemėlapius, renkantis teksto šriftą bei jo kiekį kol kas mažai galvojama apie būsimą vartotoją ir kaip pateikti informaciją, kad kartografinis kūrinys būtų informatyvus, greitai bei teisingai suvokiamas vizualiai, gerai ir greitai įsimenamas (Beconytė, Špurytė, 2004). Lietuvoje kartografinių tyrimų tekstinės apkrovos žemėlapiuose problemoms spręsti iki šiol nebuvo atlikta, o esami daugiau skirti meno specialybės studentams. Tad šio darbo tikslas ir yra atlikti tekstinės apkrovos analizę ir visa tai įvertinti.
Baigiamojo darbo gynimo objektas yra žemėlapio dizaino savybės, turinčios įtakos tekstinės apkrovos laipsniui (užrašų bei jų šriftų komponavimas ir jo specifika, forma, dydis ir kt.), kurios nustatomos naudojant populiarias kompiuterines programas (AutoCad, Visual Basic, ABBYY FineReader, MS ofice ir kt.).
Nuoširdžiai dėkoju Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, Kartografijos centro darbuotojams: darbo vadovui docentui dr. A. Bautrėnui konsultuojant kompiuterinių programų taikymo bei programavimo klausimais, docentei dr. M. Dumbliauskienei už patarimus kartografinio dizaino srityje bei I kurso kartografijos studentui A. Balčiūnui už suteiktus reikiamos programos bazinio algoritmo pagrindus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-10-15
DalykasGeografijos diplominis darbas
KategorijaGeografija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis75 puslapiai 
Literatūros šaltiniai54 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis9.2 MB
AutoriusRoma
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas6
Mokytojas/DėstytojasBautrėnas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teminiu zemelapiu tekstines apkrovos analize ir vertinimas [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 75 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 6 Klasė/kursas
  • Bautrėnas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą