Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Pasaulio atlasai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pasaulio atlasai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728
Aprašymas

Įvadas. Kartografija. Geografinis žemėlapis. Jo raidos istorija. Kas yra kartografija? Atlaso apibrėžimas ir istorinė apžvalga. Kartografinis dizainas. Žemėlapių dizaino stilius.Kultūrų, dailės stilių įtaka kartografijai. Žemėlapių kompozicija. Geografijos informacijos sistemos. Atlasai. Žemėlapių bruožai. Geografinių žemėlapių suskirstymas. Žemėlapių sudarymas. Atlasų komponavimas. Atlasų klasifikacija. Atlasų paruošimas ir leidimas. Išvados.

Ištrauka

Geografiniu žemėlapiu vadinamas Žemės paviršiaus grafinis vaizdavimas plokštumoje, sudarytoje atitinkama projekcija ir atitinkamu masteliu (R. Kontvainas "Topografija"). Žemėlapyje vaizdžiai matyti gamtos objektų išdėstymas, visuomenės veikla, jos narių tarpusavio ryšiai. Geografinio žemėlapio sąvoką pirmą kartą mėgino apibrėžti prancūzų matematikas J. Lagranžas (1736 – 1813). Jo nuomone, geografinis žemėlapis yra ypatingas sumažintas Žemės paviršiaus vaizdas plokštumoje. Vėliau atsisakyta žodžių "ypatingas", ir daugelį metų geografiniu žemėlapiu buvo vadinamas sumažintas Žemės paviršiaus arba jo dalies vaizdas.
Geografiniai žemėlapiai teikia ne tik informaciją, bet juose galima matyti, kaip pasiskirsto objektai ir reiškiniai, kokie šio pasiskirstymo dėsningumai bei tarpusavio ryšiai ir numatyti būsimus procesus. Žemėlapis naudojamas įvairiose žmogaus veiklos sferose, kai tiriami gamtos ir visuomeniniai reiškiniai, atliekami inžineriniai projektai pritaikant konkrečiai vietovei.
Seniausių žemėlapių kūrėjai buvo pirmykščiai žmonės. Jie stengėsi pažinti geografinę aplinką, kuri juos supo. Pirmykščiai žmonės, aptikę gamtos gėrybių turinčių plotų, stengėsi gerai juos įsiminti, kad prireikus galėtų vėl juos atrasti. Įsiminti nebuvo lengva, nes tos vietos buvo toli nuo gyvenamų vietų, ir įsiminti reikėjo priėjimus prie tų vietų ir kliūtis – upes, pelkes. Tai vertė žmones daryti vietovės piešinius. Juose žymėjo būdingus akmenis, medžius, takų posūkius, upių brastas. Jie piešė ir raižė olos sienoje, plokščiame akmenyje, medžio žievėje ar žvėries oloje. Taip atsirado pirmieji žemėlapiai. Apie tai liudija iki mūsų laikų išlikę ano meto kūriniai.
Seniausias kartografijos radinys siekia 3900 m. pr. m. e. Buvo rasta molio lentelė, kurioje pavaizduota šiaurės Mesopotamija, Eufrato upė, Zogros kalnynas, Libano kalnai (Mokslo Lietuva " Senieji žemėlapiai"). Iki šių laikų išlikęs Babilonijos plano fragmentas, sudarytas maždaug 2400 m. pr. m. e., babiloniečių pasaulio žemėlapis. Iš egiptiečių kultūros žinomos Nubijos aukso kasyklos planas (XIII a. pr. m. e.). Kartografijos užuomazga Egipte, Babilonijoje, Indijoje, Kinijoje siekia dar ankstyvuosius laikus (10.000 m. pr. m. e.).
Vystantis žemdirbystei, prekybai, formuojantis vergovinio tipo valstybėms, senovės tautų geografinis pažinimas plėtėsi. Kartografiniai brėžiniai buvo reikalingi ne tik valstybei valdyti, bet ir prekybos santykiams vystyti, kariauti.
Egiptiečiai ir babiloniečiai Žemę laikė plokščia. Kartografija Graikijoje vystėsi daug sparčiau negu Egipte ir Babilonijoje. Tam didelės įtakos turėjo Herodoto ir Pitėjos kelionės. Graikų filosofas Aristotelis (332 m. pr. m. e) veikale "Apie dangų" aiškiai mini žemės sferiškumą, peteikdamas net istorinę apžvalgą. Aristotelio nedviprasmiškas ir argumentuotas žemės formos apibrėžimas iškėlė kartografijai naujas problemas. Jų sėkmingas sprendimas ir suteikė kartografijai mokslinį pagrindą. III a. Pr. m. e. Aleksandrijos bibliotekos vedėjas Eratostenas išmatavo Žemės didįjį apskritimą (jo matavimo duomenys gana artimi tikrovei).
Laikantis nuomonės, kad žemė yra rutulys, kartografams iškilo kitas labai svarbus klausimas: kaip vaizduoti žemės paviršių plokštumoje, jei tas paviršius nėra išklotinis joje. Senovės graikai šį klausimą mėgino spręsti dviem būdais: sudarinėjo Žemės modelius – gaublius ir vaizdavo Žemės rutulį plokštumoje perspektyviniu projektavimu. Yra žinoma, kad Kratesas iš Milaso sudarė Žemės modelį – gaublį II a. Pr. m. e.
Garsus astronomas Hiparchas taip pat daug nusipelnė kartografijos mokslui.(190-120). Pats Hiparchas žemėlapių nesudarinėjo. Jo idėjas praktiškai realizavo daug vėlesnių laikų graikų astronomas Ptolemėjus (100-178). Į mokslo istoriją įėjo du jo veikalai: : "Didžioji statyba" ir "Mokslas apie žemėlapių sudarymą".
Senovės graikų kartografijai labiausiai suklestėjo graikams esant romėnų imperijos sudėtyje.
V a. žlugus Romos imperijai ir apskritai visai vergovinei santvarkai, Vakarų Europoje, įsigali feodalizmas. Pasireiškia stipri bažnyčios įtaka visose gyvenimo sferose. Atmetami ir kartografijos pasiekimai, pasmerkiama žemės sferiškumo idėja.
Šiuo laikotarpiu kartografija toliau nesivystė. Primityvi ir ribota viduramžių kartografija XIV-XV a. pradeda neatitikti kylančių naujų kapitalizmo poreikių. Per praėjusius dvylika amžių pasaulyje pasikeitė politinės ir ekonominės sąlygos. Susidarė naujos valstybės, susiformavo kitos tautos. Ptolemėjaus žemėlapiai tapo neaktualūs, neatspindėjo tikrovės. Todėl Ptolemėjaus atlasas buvo papildytas K.Svarto Skandinavijos ir Grenlandijos žemėlapiais. O 1512 m. A.Ringmanas ir M.Valdzemiuleris kartu su Ptolemėjaus atlasu jau spausdino 20 naujų žemėlapių.
XVI a. pirmojoje pusėje garsėjo italų kartografinė mokykla. Be abejo, ispanų, portugalų geografiniai atradimai, pirmoji Magelano kelionė aplink pasaulį (1519 – 1522) stimuliavo kartografijos vystymąsi.
XVI a. antrojoje pusėje pagarsėjo nyderlandų kartografai. Nyderlandų kartografijos pradininkas ir jos teoretikas buvo G.Merkatorius – Kremeris (1512 – 1594). Savo vardą moklo istorijoje jis įamžino pasaulio žemėlapiu, išleistu 1569 m. Kartografinis tinklas nubrėžtas pagal lygiakampę cilindrinę projekciją ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-04-20
DalykasGeografijos kursinis darbas
KategorijaGeografija
TipasKursiniai darbai
Apimtis25 puslapiai 
Literatūros šaltiniai15 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis2.36 MB
AutoriusJustina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasG. Beconytė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasaulio atlasai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 25 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • G. Beconytė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą