Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Baltijos šalių jūrų uostų palyginamoji analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Baltijos šalių jūrų uostų palyginamoji analizė

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – susipažinti su svarbiausiais Baltijos šalių jūros uostais. Darbo metodai. Literatūros šaltinių analizė. Didžiausi pasaulio, Europos ir Baltijos šalių jūrų uostai. Baltijos jūros fizinė-geografinė analizė. Baltijos jūros valstybių krantų linijos ir uostų skaičiaus palyginamoji analizė. Baltijos valstybių jūros uostų palyginamoji analizė. Lietuvos jūrų uostai. Klaipėdos jūrų uostas. Būtingės naftos terminalas. Šventosios jūrų uostas. Latvijos jūrų uostai. Ventspilio jūrų uostas. Rygos jūrų uostas. Liepojos jūrų uostas. Kiti Latvijos jūrų uostai. Estijos jūrų uostai. Talino jūrų uostas. Didžiausi Baltijos šalių jūros uostai pagal laivų, krovinių ir keleivių skaičių. Konkurencinė kova tarp rytinės Baltijos jūrų uostų. Išvados.

Ištrauka

Jūrų transportas – transporto sistemos dalis; jūros transporto priemonių bei įrenginių naudojimo, eksploatavimo, priežiūros bei aptarnavimo sistema. Iš visų pasaulio transporto rūšių pats pigiausias yra jūrų transportas. Juo pervežama daugiau kaip 80% visų šalių vežamų krovinių. Svarbūs jūrų keliai kerta Atlanto, Ramųjį ir Indijos vandenynus. Vien tik Atlanto vandenynu pervežama apie 50% visų krovinių. Tačiau pastaruoju metu didėja krovinių srautai Ramiuoju vandenynu. Daugelyje jo uostų, prekių apyvartos augimo tempai yra didesni nei Atlanto uostų. Tai susiję su Japonijos ir naujų pramoninių Rytų bei Pietryčių Azijos šalių ekonomikos plėtra.
XX a. antrojoje pusėje vykusį vandens transporto modernizavimą galima vadinti perversmu: pakito uostų įranga, paspartėjo krovos darbai, padidėjo gabenamų prekių įvairovė.
Tarp jūros krovinių pirmąją vietą užima nafta (1 mlrd. t) ir naftos produktai. Ypač dideli naftos krovinių srautai susidaro Persų įlankoje ir eina į Vakarų Europą, Japoniją ir JAV. Tarp sausų krovinių daugiausiai vežama anglies (apie 400 mln. t per metus). Svarbiausi anglių gabenimo srautai nusitęsia iš Australijos, JAV ir PAR. Geležies rūdos pervežimas siekia 340 mlrd. t per metus. Pagrindiniai geležies eksportuotojai yra Brazilija, Australija, Vakarų Afrikos šalys. Didelė dalis pasaulinių vežimų jūra tenka grūdinėms kultūroms (apie 250 mln. t per metus). Daugiau nei pusė vežamų grūdų patenka į besivystančias šalis. (Jarašiūnienė A., 2005)
Jūrų transportui labai svarbūs kanalai, ypač Sueco ir Panamos. Jie labai sutrumpina kelią tarp žemynų bei šalių ir sumažina prekių transportavimo kainą pasaulio rinkoje.
Labai svarbūs jūrų transportui ir sąsiauriai. Didžiausi laivų srautai formuojasi La Manšo (apie 500 laivų per dieną), Eresuno (175 laivai), Gibraltaro (140 laivų), Malakos sąsiauriuose. Kai kuriais jų, dėl mažo gylio, negali plaukti didelės grimzlės laivai. (Šalna R. ir kt., 1999)
Kaip ir kiekviena transporto rūšis, taip ir jūrų transportas, turi savų privalumų ir trūkumų. Jūrų transporto geografija yra plati, galima gabenti didelių matmenų krovinius, mažos energijos sąnaudos, nedidelė prekių transportavimo savikaina. Tačiau ši transporto rūšis labai priklauso nuo oro sąlygų, pasiekiamas mažas greitis, todėl negalima gabenti greitai gendančių prekių.
Lietuva, Latvija ir Estija pasaulyje dažnai yra pristatomos kaip Baltijos šalys, kurioms jūros uostai yra labai svarbūs bendradarbiaujant su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis. Jie – vartai į pasaulį. Nors būdamos tokios nedidelės savo plotu šios šalys yra jungtis tarp Rytų ir Vakarų.
Pagrindinis darbo tikslas – susipažinti su svarbiausiais Baltijos šalių jūros uostais.
Tikslui pasiekti buvo numatyta įgyvendinti šiuos uždavinius:
1. Palyginti Baltijos šalių jūros uostų techninius parametrus.
2. Nustatyti didžiausius Baltijos šalių jūros uostus pagal krovinių apyvartą.
3. Nustatyti didžiausius Baltijos šalių jūros uostus pagal keleivių srautus.
4. Palyginti didžiausius Baltijos šalių jūros uostus su didžiausiais pasaulio uostais.
5. Palyginti rytinės Baltijos jūros uostus tarpusavyje.
6. Įvertinti Baltijos šalių jūros uostų reikšmę pasaulyje.


Darbas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausiai pasitarus su darbo vadovu buvo pasirinkta darbo kryptis bei suformuluota tiksli bakalaurinio darbo tema. Paskui buvo renkama ir analizuojama literatūra. Galiausia buvo rašomas bakalaurinis darbas ir redaguojamas tekstas.
Rašant darbą daugiausiai buvo naudojamas statistinės analizės metodas. Iš įvairių internetinių puslapių surinkti duomenys buvo tvarkomi ir sisteminami. Didžioji dalis informacijos buvo pateikta skaičiais. Vėliau, pagal duomenis, buvo sudarinėjamos lentelės, išryškinančios Baltijos šalių uostų reikšmę bendroje transporto sistemoje, taip pat analizuojama bei aprašoma jose pateikta informacija.
Kitas mano naudotas metodas, rašant bakalaurinį darbą, buvo literatūros šaltinių analizė. Iš gausybės informacijos internete, bei papildomos literatūros, kuri buvo ieškoma VPU bibliotekoje, mano manymu, buvo atrinkta pati svarbiausia medžiaga skyrių įvadinėms dalims. Galiausiai, visa išdėstyta medžiaga buvo apibendrinta ir parašytos išvados. Tam, kad darbas būtų paįvairintas ir ne toks monotoniškas, buvo pridėta diagramų bei nuotraukų iš internetinių puslapių. Be to, buvo idėtas ir vienas žemėlapis, susijęs su mano darbu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-25
DalykasGeografijos diplominis darbas
KategorijaGeografija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis32 puslapiai 
Literatūros šaltiniai33 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis985.73 KB
AutoriusKęstutis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasD. Kulbickas
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Baltijos saliu juru uostu palyginamoji analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 32 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 4 Klasė/kursas
  • D. Kulbickas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą